Nei paukštis nei lėktuvas,
skrodė dangų,
krito žmogum,
juodu liežuviu,
kiaurai lietų ir
debesis
šaltas šėšėlis,
link horizonto
žemė smaragdinė
ir mėlynas didelis
sakė:
uuUUauuUū!
Nei paukštis,
nei angelas,
ne žmogus,
ne daktaras
ne žemė
horizonte.
*
Krito tiesiai į sceną,
suplėšė užuolaidą,
stojos keturium rankom
keturiom kojom,
keturiom,
akim ir šypseną iššiepęs
svečius vaišino cigaretėm
ir šaukštais
į duris mano beldė
išgert siūlė už dangų,
už tėvą, ežerą
ir angelą prie vartų.
Kai apačia pakilo,
viršus dar puolė
Stotyje traukinys,
Senis, viltis ir jaunuolis,
už mane geria valtelėj draugai
ir varpui išmušus
iš laisvės vaskint mėgina
pelenai limpa žandu
seilės siekia prailgintoją.
*
184605202022


Makalajus



