Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







KOKIE NAMAI GERIAUSI

      Visą rytą Veronika mankštinosi skraidydama. Po naktinio lietaus oras buvo vaiskus, dangus giedras o saulė ypatingai šilta. Žolė buvo vis dar šlapia ir mažai karvytei visai nesinorėjo braidžioti po aukštas sulytas smilgas ir pienes. Po savo plačiu varnalėšos lapu ji puikiai išsimiegojo ir dabar žvaliai dairėsi po apylinkes.
      -Vaikai namo! Greitai greitai visi! – išgirdo kažką šaukiant Veronika. Ji apsidairė, žvilgtelėjo žemyn ir pamatė penkis mažyčius peliukus, skubančius vešlaus lubino link. Po didžiausiu lubino lapu buvo nedidukė urvelio landa ir visi penki peliukai greitai ten šmurkštelėjo.
    „Kokie nepastebimi peliukų namai” – pagalvojo karvytė, - turbūt ten labai saugu”
      -Oi, ir kur aš dabar vėl atsiradau, - išgirdo pažįstamą balsą Veronika, - ir vėl vidury baltos dienos saulėje. Kad kur tą saulę, kaip ryškiai šviečia. Namo, namo! Greičiau namo, - tai išsiblaškęs kurmis vėl netyčia išsirausė iš savo kurmiarausio. Jis apsisuko ir, greitai kasdamas plačiomis letenomis purią žemę, nuskubėjo gilyn. Namo.
    “Kokie tamsūs turėtų būti kurmio namai. Ir turbūt ten visai nėra gryno oro” – pagalvojo karvytė, - “bet gi kurmiui jie labai tinka, nes jis su visa savo gausia šeimyna nemyli šviesos ir bijo saulės. “
  Karvytė Veronika pakilo aukštai aukštai. Ji taip džiaugėsi gražiu oru, kad net nepastebėjo, kad taip aukštai dar niekad nebuvo. O tose aukštybėse ją smalsiai apžiūrinėjo kregždutės. Jos vis pranerdavo pro Veroniką ir  užklausdavo kokį klausimą:
  -Kas tu? Paukščiukas? Kur tavo sparnai? Kaip tu taip aukštai pakilai? Tu nebijai plėšrių paukščių? Kur tu gyveni?
    Veronika net nespėjo atsakinėti į visus klausimus, ji juk buvo nepratusi taip greitai kalbėti skraidydama. Ji tik linksmai šūkčiojo:
    -Aš karvytė Veronika, aš neturiu sparnų! Man jų nereik! Aš iš Nėmulio ir draugauju su vėju! O kas tie plėšrūs paukščiai?
  Tik staiga kregždučių būrys sunerimo.
  -Lingė, lingė, - pasigirdo baimingi kregždučių šūkčiojimai ir karvytė pamatė staigiai artėjantį stambų, į gegutę panašų paukštį, kuris, išskėtęs nagus ir pražiojęs lenktą snapą, greitas kaip strėlė  taikėsi tiesiai į Veroniką.  Karvytė net nespėjo išsigąsti, kaip pajuto, kad dvi kregždutės sugriebė ją už didelių ausų ir kažkur nusinešė. Po akimirkos ji buvo jau saugiuose kregždutės namuose – iš molio nulipdytame ir pritvirtintame prie keistos sienos namelyje. Be Veronikos ten tupėjo keturi smalsūs maži kregždžiukai.
    -Kas čia buvo? – nesuprato oranžinė karvytė? Kur čia aš dabar?
  - Vos sėpjom tave išgelbėti! Juk plėšri lingė tik tik tavęs nesugavo. O tu pas mus – mūsų namuose.
  - Kokie gražūs ir keisti namai. Prie ko jie čia pritvirtinti? Aš niekad nesu čia buvus, koks čia keistas statinys?
  - Mes savo namus pačios statom  prie žmonių pastatų sienų. Šitas namelis pritvirtintas prie apleisto žmogaus namo.
    - Oi, kregždutės, kiek naujienų aš sužinojau! Ir apie lingę, ir apie keistus jūsų namus. Ir dar tie žmonės... Kas jie tokie? Aš savo pievoje tokių nemačiau.
    - Žmonės... Sunku pasakyti, kas tie žmonės. Jie visokie. Jei tu juos sutiktum, vieni tave galbūt norėtų sugaut ir parsinešt su savimi. Kad paprasčiausiai turėtų. Kiti gal išsigąstų ir pliaukšteltų  per tavo raguotą galvą kokiu sunkiu daiktu. Ir tikrai atsirastų tokių žmonių, kurie tavimi, Veronika, grožėtųsi. Ir pasektų pasaką apie mažą oranžinę karvytę savo vaikams. Žmonės įvairūs, bet gal geriau jų nesutikti.
    - Ačiū, kregždutės. Aš pasistengsiu nesutikti žmonių. Jie gi man nepaseks savo pasakų.
  Veronika atsisveikino su kregždutėmis ir nuskrido ieškot savo pievos. Kai skrendi aukšai – labai toli matosi ir karvytė nebijojo pasiklysti. Ji greitai pamatė ežiuko Aliaus kietį su ramune, o toliau – savo dviejų kurmiarausių pievelę. Bet pirmiausia nutarė užsukti pas Alių.
  Ežiukas buvo neseniai grįžęs iš pasivaikščiojimo po žaliuojantį griovį – ten jis vis atrasdavo naujų ir naujų gėlių bei žolynų, sutikdavo tai mažą zuikutį, tai kurapkų šeimyną. Juk kiekvienas naujas pažįstamas – tai lyg atradimas ar naujas nuotykis. Ežiukui Aliui labai patiko vis ką nors atrasti.
  -Aliau, kokia nuostabi šiandien diena! Aš tiek sužinojau ir patyriau! Netgi turėjo būti baisu, tik kad aš nespėjau išsigąsti.  Žinok, yra tokie žmonės. Bet jų geriau nesutikti, kad tavęs neužgautų. Arba nenusineštų. Žmonės – jie visokie. Ir dar aš mačiau įvairių namų. Kaip tu manai, kokie namai geriausi?
  - O kokius namus matei?
  - Na, mano namai po varnalėšos lapu. Tavo - prie kiečio ir ramunės. Pelyčių – urvelyje prie lubino. O kurmio – visai po žeme. Štai kregždučių – moliniai nameliai prie žmonių sienos. O atsmeni – sraigė Leokadija namus su savim nešiojasi.
  - O tu norėtum gyventi kurmio urve? Arba kregždutės lizde. Arba kieliukės lizdelyje – prisimeni?
  - Ne, Aliau, ką tu! Aš ir su savim nenorėčiau nešiotis namelio, ir pas pelytes į urvelį nenoriu. Aš net pas tave tik į svečius ateinu. Mano varnalėšos lapas pats mieliausias!
  - Žinai, Veronika, ir aš taip pagalvojau – savi namai geriausi. Štai mano raina musė gyvena ramunės žiede. Pabūk dar pas mane svečiuose – pailsinsim galveles ją stebėdami. Į kairę, į dešinę, aukštyn, žemyn...
  Jie taip ir ilsėjosi. O tada savo vakarinį koncertą pradėjo žiogai ir oranžinė karvytė Veronika, atsisveikinusi su ežiuku, nuskubėjo namo. Po savo dideliu varnalėšos lapu.
2022-05-19 07:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-05-19 09:42
gunta
P S.
Jei neaiškiai nurodžiau į kokias detales, į tokias (kaip?) Išgelbėjo kregždutės karvytę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-05-19 09:39
gunta
Du pastebėjimai.
1(Kurmiai mėgsta saulė-pavasarį urvus rausia...)
Kurmiai nemėgsta saulės -> Kurmiai nemėgsta TIESIOGINIŲ saulės spindulių.
°
2. Kregždutės savo namus lipdo-stato prie žmonių sienos -> Kregždutės savo namus lipdo-stato prie žmonių STATINIŲ sienų.
°°
Sklandžiai, mielai, pozityviai teka tekstas - jaukiai taiki energetika, atmosfera sklando jame.
(kitų dalių neesu neskaičiusi.)
°°°
Graži, gyva, juokinga scena, kaip išgelbėja kregždės, net išsigąsti nesuspėjusią oranžinę karvytę, pačiupusios už ausų.
----
Palinkėjimas:
Koncentruokite dėmesį (Kurdama) į tokias detales, jos pagyvina kūrinio dinamikos judesį. TIK NEPRIGALVOKITE JŲ, sugadintų...
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-05-19 07:21
gogo
em
pti
ness
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą