suopiai

tėviškės arimuos žiburiai nerimsta
kas jiems atsitiko, kas mumis priimsią?
pilno grūdo trobos, svetmotulės gryčios
nebežinot kelio, kad mum pasitiktum

arlaukiai subjurę, šieno kaugės dykos
dangauskliautės pievos be dalgelio liko
et, neverk, broluži, - suoki suoki trėlę
sodžiai sumiestėję, vienkiemiai užžėlę…

susirentę viksvas ant kalvelės ilsmės
rudeniui atgrįžus - vėl kelionėn kilsmės.