Parbridau iš toli,
Iš sapnų nespalvotų,
Užsirišusi žalsvą
Skarelę klevų.
Basas pėdas prisėmiau,
Laiko laumėms nubudus,
Šilko juostom išaustų
Ilgesingų dainų.
O čyrenimas paukščio
Švelniai gomurį
Liečia.
Tik gegutė meluos
Pažadėtus metus.
Iš rugsėjo brendu
Per stiklinius žiemos
Sodus,
Į pavasariu kvepiantį
glėbį,
Atvert juodžemiu
Puoštus vartus.