Naktį,
Kai
Pro suplyšusią Dievo kišenę
Nostalgiškai mėnulis spokso,
Po žemę vaikai bėginėja
Ir plunksnas juodo varno renka ...
Angelai, štai, susėdę
Pragaro
Septintam aukšte
Pokerį lošia,
Ir sielas
Po kelias
Monetas
Pardavinėja.
"Atsibusk ir pamatysi
Koks gyvenimas mūsų"-
Klykia kažkas ausy mano.
Ir štai prieš akis manąsias
Seneliukas basom kojom
Po žemę vaikštinėja
Ir po skvernu
Baltus debesų
Kamuolius kiša.
Porina jis man:
"Aš Dievas. "
Vaikai nustebę
Varnus užmiršo.
Pakelia akis į "Dievą"
Ir laukia jo
žodžių.
"Ėhė, žmogau, ar dar vis
Prisimeni, kaip aš tau mažam
Raudonus plaukus glosčiau
Ir pyniau kaseles
Iš PIEVOJ žydinčių aguonų? "
Nutylu. Neprisimenu.
Vaikai vėl laksto,
Balandžių plunksnų beieškodami.