tavo plaukai jau
violetine spalva nudažyti
jie pilkai pražilę
kaip naktinis alyvų krūmas
štai jis prieš mus
jau visai kitas
jaunai pagražėjęs
pavasarinis
mūsų
geidžiamas svajonių miškas
tu eini per
vyšnių sodo sniegą
aš per tikrąjį
klimpstu daugiau
negu tu per savo
pragmatizmo kopas
negali rizikuoti gyvenimu
susikausčius
vienmylistės grandinėmis