***

***


Netrukdykit, atstokit –
Namuos nėr manęs.
Išėjau į lankas,
Kad gėlių persinešt...

Didžią puokštę sumerksiu,
Tegul dvasią papuoš –
Taip be galo pailgau
Aš laisvybės plačios...

Kur erdvė, vyturiai
Ir kur saulės tiek daug –
Kčiortu MAXIMOS šopingus! –
Aš senai bemačiau

Šviežią pievoj kurmiarausį,
Skruzdėlyną žolėj –
Skruzdėlyčių mažyčių
Darbą dirbant eilėj...

Nusibodo man miestas... –
Ta kova – amžinai...
Kainos kilo ant sviesto...
Kas brangs ryt – nežinai?..

Ar užteks, kad paėsčiau...
Ką nuveikt, kad apsčiai...
Kaip gentainiai priims –
Ar nebus permažai

Ant šio svieto mums vietos –
Kąsnio, lito, šilmos... –
O gal būt dar ko kito –
Lyg dėl kaulo šnairuos...

Kapliadančiai – brangieji...
Kas į galvą jiems šaus?..
Ar pačiam nepriseis man
Mėnesienoje staugt?.. –

Netrukdykit, atstokit –
Kaip ten bus – tegul bus,
Aš šiandieną išėjau
Į laukus, 
Į laukus į laukus į laukus...


                              2000.