In memoriam MK

In memoriam MK

Ugnynas tavo ir tavo Akmenybė – visai šalia jie.
Na, ar didelis neatitikimas tarp to, kas tiesiog stovi,                 
ir kas išdidžiai stūkso? Prie jų prisišlieję
skirtingieji – vieniems reikalinga tvirtovė,

kitiems kopimas viršun. Ir į ten tik. Kai               
debesys minkšti atsiveria ir po kojom driekias.
Užsimerki. Vaizdai čia tolimi autentikai.
Istorijos pasitinka viena kitą priekiais.

Nes bijo peilių vienos iš kitų. Į nugaras.
Ir tolsta viena nuo kitos atatupstos.
Širdis pamestą akmenuką ras,
įsidės į prieširdį, akmenų ten apstu, sustos

laikas, bet iš tikrųjų gryni niekai tai.
Ugnies nei akyse, nei žodžiuose, nei...
Atmintyje vien statūs, aidų nukamuoti šlaitai,
duokit muzikos iš kur nors labai seniai.