Esu tik tam,
kad padėčiau.
Esu tam,
kad atneščiau
stiklinę vandens.
Stebuklą parodyčiau tau,
praradusiam namus.
Kol tavo akys regi saulėtekį,
viskas gali pasikeisti, -
žinai?
Nors dar nesuprantu,
kur toliau,
bet tikrai žinau,
kad esu - tau.
Kad padėčiau,
plaukus šukuočiau,
kelius parodyčiau,
pasaką paskaityčiau,
ranką palaikyčiau.
Bučiniu ant veido
parašyčiau,
kad brangu.
Kai esi šalia.
Esu tam, kad padėčiau,
per tamsą palydėčiau -
į šviesą.
Esu tam, kad girdėčiau,
kaip atsidaro durys,
kai pareini į naują,
tau svetimą pasaulį,
kad priglausčiau,
švelniai palinguotume
palei vėliavas,
rankas iškėlę,
kaip medžiai,
kad apsikabinčiau,
kasas supinčiau
ir išvesčiau, -
link rasos,
kol kojos basos -
apsipras,
viltį suras.
Esu tam, kad girdėčiau,
tave mylėčiau,
kai baisu.
Aš tam čia esu.
2022 04 01 Nidos meno kolonija. Pasakų kūrybinio rašymo stovykla. 38 karo Ukrainoje diena.