Negaliu be tavęs Manteli,
Negaliu be tavęs stiklainio atidaryt!
Kuriame yra svajonė:
Su kopūstais sumuštinį pasigamint.
Undinės figūrą užsiauginau,
O tu vis viena nesugrįžti;
Atkeliauk ant juodbėrio žirgo
Ir mane, jauną mergelę,
Nors žodeliu pamaitink.
Negirdžiu nei jo knarkimo,
Nekvepia nė jo dezodorantu;
Ak! Nuodėmingasis Pasauli,
Užsimaniau riestainio...
(Gal reik nusipirkt tokį
Ant kurio plastmasinis tu?)
Nušvito saulės spindulys –
Diena pragydo kaip gaidys.
Ir tu! Tu! Matau tave “IKI”!
Gėles gražias perki...
Galbūt prieisiu prie tavęs
Ir pagaliau vergausi man...
Bet taip drovu atšliaužt...
Verčiau pamiršiu svajones...: - (


Aldona Putytė







