Bekelės

Tarsi tankas be vado vairuojamas -
Į niekur gurgždančiais vikšrais...
Vidūs ir išorės kojomis
Išniekinti. Vienišai tikros

Tiktai ūžiančios dykos dykynės,
Kur vėjas net smilties nepakelia,
Kur debesys dulkių kabinas
Į gerklę ir gyvastį. Bekelės

Blausiam taikiny telikusios,
O kitkas – kažkaip, be šturmano,
Nevaldoma. Likę tik įkasos
Gilios ir skaudžiai purvinos.

Bet taškuos, kur išlūžta malūnai
Ir iš dugno išskobiamos duobės,
Pasitiks gal ir persmelks kūnus
Būtybės. Gedulo drobėmis.

Sutiktiesiems paskleis viltį,
Nusimesdamos įkaitų rūbus,
Iš taikiklių kad gali išdilti
Net ir bekelės. Užtvankoms griūvant

Ir duobes užtvindant pavasariams,
Jau beliks tik įdėmiai žiūrėti
Kaip be triukšmo viskas ir ašarų
Ims iš naujo (galbūt) prasidėti.