Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šiandien stovėjau eilėje vienoje dėvėtų rūbų parduotuvėje ir kol aš atidžiai rinkausi garderobo detalę, nugirdau močiutės ir jaunos kasininkės pokalbį. Atsisukus šiek tiek nustebau, nes ta jaunoji kasininkė, kuri dirba šiandien, dažniausiai labai nervinga bei vargiai kada sveikinasi su pirkėjais. Jos neteisiu ir nekaltinu, dirbti tokį darbą ištisas dienas iš tikro baisiai vargina. Tik nustebau.
Moteris buvo garbingo amžiaius, plaukus dailiai susisukusi į kuodelį, dideliom žalsvom akim. Nors jos kaktą buvo išvagoję pragyventi metai, balsas skambėjo neapsakomai žvaliai ir guviai. Aš atsistojau į eilę, kurios be manęs nebuvo prieš tai. Močiutė prikrovė stalą vaikiškais rūbais, kasininkei paėmus rūbelį, pastorojj vis klausdavo,, Ar patiks anūkėlei? „,,, Ar šitas dar madoj? „, „Ar jaunimas nešioja? „ ir panašiai. Kažkaip pasidarė liūdna. Moters balsas atrodė toks susirūpinęs, bet toks nuoširdus. Kiekvieną jos klausimą lydėdavo kasininkės pavasariškai atsakymai ir lengvas juokas.
Šiandien ir mano močiutė turėtų ateiti aplankyti. Nemačiau jos du metus. Paskutinį kartą kai susėdom prie stalo, namuose nebuvo suaugusiųjų, tik mes - vaikai. Brolis ir sesuo ganėtinai anksti paliko stalą, tad aš likau viena su žilagalvele. Keista matyti močiutę kartą per kelis metus neskaitant Kalėdų, nes per jas nepašnekėsi, mat egzistencinė būsena skirias, girtas blaivo nesupras. Tai taip ir sėdėjom, vienoj egzistensinėj būsenoje tada, bet ir tai nelabai padėjo kokį pokalbį užmegzt. Ji vis klausė kada ateis jos mylimas anūkėlis. O jis padus papustė dar kai ji neprisėdo prie šito medinio stalo. Būčiau ėjus jo paprašyt ateit, bet manau  „mylimus anūkėlius“ reikia mylėti ne vieną kartą per tris metus, dabar jau net ir iš pagarbos anūkėlis nelabai turi ką pasakyti tai močiutėlei, jam tiesiog nepatogu, o regzti tokius lengvus pašnekesius, kurių reikalauja amžiaus skirtumas, jis dar nemoka.
Nusprendžiau pati pasistengti palaikyti kompaniją giminaitei. Po „kaip mokykloj? „, ir,, ačiū, sekasi gerai“ viskas tiesiog sukosi ratu iš naujo. Stengiausi klausytis ir dalyvauti pokalbį, bet turiu klaikų įprotį mintimis plaukioti kur tik papuola, nelabai išeina susilaikyti net ir pašnekesių metu. Seniai taip ilgai nesistengiau šypsotis, baigiantis vizitui paskaudo veido raumenis. Nesakau, kad buvo ne miela; gera, kad dar prisimena, kad esu, bet jaučiaus kaip pigi kopija tėvų ir anūkėlio, kuriuos ji norėjo išvysti tądien.
Gavus paragauti šiandien sutiktos močiutės gyvenimo kartėlio, kažkaip susopo širdis. Ką aš žinau, kodėl aš savajai ne prie širdies, bet šiandien jai atėjus apsimesiu, jog kalbu su ta senutėle iš parduotuvės. Užsidėsiu nusipirktą šalikėlį ir paklausiu „ar šitas dar madoj? „.
2022-03-19 12:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-03-20 05:59
Daktaras Corona
Nuobodu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-03-19 16:32
Nuar
Pasakojimas, kuris atsirado visuomenėje, jau neišmokytoje gerbti kitus. "Man sunku bendrauti". Skamba ganėtinai savanaudiškai. Emocinio ryšio suvokimas per svetimą žmogų yra gerai. Bet ar pavyks "užsidėjus šalikėlį" suvaldyti savo nuoskaudą, jei kitas asmuo ateis be atsako į šią vidinę nuotaiką. Štai tada ir padeda pagarbos suvokimas, kuris tarytum šarvas - neleidžia sugriauti tavo gerų intencijų. Buities aprašymas, nuteikiantis apmąstymams. Pavykęs kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą