Penkiolikta diena

Diena buvo vidutiniškai sunki.
Mintys žemyn leidosi liftais, o
žinojimas man kartojo – vis dar senki.
Šliuzams reguliuoti nereikėjo jokio įtaiso.

Jokių rankenų nereikėjo šliuzams,
Jiems, tiems minčių dangčiams buvo atostogos,
telkšojo balutės žodžių tokių nerišlių - sems
vėjai kiauri ir vakarop nebeliks uosto. Guos

maži dalykai. Po to dar mažesni džiugins. 
Diena buvo vidutiniškai slogi.
Nėra debesų, bet lietaus bus. Nuo rūdžių gins
dažai nenusilupę ligi šiol. Ligi.

Ligi šiol diena vidutiniškai jokia.
Tuoj vidurnaktis tyčiosis iš kalendorių.
aštrės tiksėjimai, minutes jaukią,
minutėms valandos inkš – jūsų nenoriu. 

Diena tęsiasi vidutiniška naktimi.
Šviesų, tų kur tunelių galuose – akcijų bumas.
Į suskystintą viltį įnikt imi.
Pasiekia vis mažiau kalbų mus.