Pasivaikščiojimas

Gatvių pavadinimams susimaišius
klaidžioju su tikslu, bet lyg ir be tikslo
pro plytelių tarpą erdvės egzistencijai išsikovojusi smilga
yra man atrakcija
vargšai įvaikiai primėtė akmenų ant asfalto
bet kelio neras, nes ir keliai jau persipynę galūnėm
sunku pasakyt, ko dar trūksta
dar sunkiau suprast, kas yra
begalinis pasaulio imlumas godžiai siurbia tave į save
su smilga apsikeičiate kostiumais
amžių nugyvenusių pienių pūkai žvilgsnį kabina
nežinia nei iš kur, nei dėl ko atskridę į šitą betono masyvą
šuo čiaudi įtraukęs šiuos taip pat į save
ir asmeninę kelionę iš šono stebėdamas
negaliu nustoti stebėtis