Sąmonės ir Pasąmonės tarpusavio nešvarūs žaidimai
Ir susikirtimai jėgų, išcentruojančių centriniame placdarme
Kai SUPEREGO nesupranta, kas tas EGO; sprogsta gyvenimas iliuzijose
Kurios prieštarauja vizijoms kaip metafizinei fizikai alcheminiame džiaze
Varginančiam ausis, bet glostančiam atramines funkcijas karščio bangomis
Per „Basso continuo‘‘ sinusoides, einančias prieš laikrodžio rodyklę šalčio mašinai metalinei nežinomųjų viliojančiais neapšviestų gatvių kabaretais.
Empatijos intelektualizacija atsisakydama Intelekto empatiškosios rankos
Nebeišlaiko laiko svorio, sumodeliuoto ant ‚‘rampų šviesų juodosios skylės‘:
Tenorėjantis muzikinis apipavidalinimas per „transformatorines atgal‘‘
Lyg tariamo progreso vektorius smogia kirviu orgazminiam organizmui;
Iki septintos valandos ryto pašalina vyriškumo apraiškas
Nors įprastinis verbalinis reiškinys sminga į baritonines žemumas
Kaip sabotažas poliarinėms audroms; iškreiptoms radijo bangoms, perteklinėms dovanoms, kai glaudžiai susipina „Eros“ bei „Thanatos“
Bet disonansiniais kūno, sielos ir dvasios išsišokimais, nubraukiančiais sveiką autentiškumą per akimirką.
Sąmonė veržiasi į Rytus, Pasąmonė – į Vakarus;
Ir, kur Rytai – ten Šiaurė, kur Vakarai – ten Pietūs.
Kur Pietūs – ten Rytai, kur Šiaurė – Vakarai.
Taip ir vėl išeinama, taip ir vėl sugrįžtama;
O kenčiantiems visada miela padėti ir be atlygio...
Nors šios savybės nemėgstu eksploatuoti, ja piktnaudžiauti/
Sugeriančiam kaip kempinė net menkiausius pakitimus -
Todėl humanitarinėje plotmėje svarbiausia – estetizmas
Nutrinant filosofines dulkes nuo jaukaus klavesino
Pasiduodančio arbatos snaigių grakščiam žaismui
Kad neužgniaužtų lediniai pirštai Būties-Buities- Esmės-Tėkmės,
Įžiebkime stulpus apvalančios Dievo Ugnies- be praeities, be ateities, be dabarties -
Iš šalies. Gal ir padės... Sėkmės.


rugis



