Eilėraštis

Gyvenimas susideda iš rašymo ir taip toliau. Tai 
keisis artimiausiuoju metu? Vargu bau. Kažin kas
turėtų įvykti – sugriūtų skliautai,
irti imtų šviesa pašvinkus,

niekas neskambintų. Ką apie
vaikų keiksmus kalbėti, jei keiksis visi, jei
tik taip susitars lūpos prikepę,
o žvilgsniai sustingdys. Taip žiūri mesijai.

Tačiau gyvenimas tęsiasi, detalių vandenyne
klesti salos ir jų archipelagai, bet mažėja žemynų.
Žemynai kažkokie liūdni ne
taip, kaip būtų ką tik prigrūsti minų.

Jie prigrūsti karalių su savo vasalais be vasalų.
Ir visi nori salų.
Norėjimu oras apsalo.
Ir oro pjaustymas tapo verslu.