Su anūkais ant Barklainių piliakalnio

Ant kalno kalnas –
Kalne kalnelis –
Lyg ant kupros jam
Užsnūsta kalvelės.

Drybso prieš saulę,
Kažką sapnuoja –
Tartum akelės
Šlaitai mėlynuoja... –

Žvelgia pavasaris
Skliauto žydrynę –
Plaukia debesėliai
It gojai susipynę...

Palei upelį –
Liaudė sūpuojas –
Iš laiko gilužės   
Žaltelis migruoja

Per amžius į širdį –
Mano suvokimą
Lyg amžinybės
Jausmą – užaugimą...

Ant kalno kalnas
Dievų supiltas –
Rankom kalvelė
Tarytum tiltas,

Kad prie dievybės –
Arčiau jų būtų –
Mano senoliai
Tokio buvo būdo...

Ir aš pažinimą
Stumdau it kuorus –
Žvaigždės pulsuoja
Per dangų šuorais...

Šitos pažintos –
Ten tolių ūkas... –
Jaučiu, kaip žilė
Su mano diena brukas –

Ir žemė leidžia
Klodus skaityti;
Svajonės mintį
Ainiams ugdyti...

Ant kalno kalnas –
Kuorai rateliais... –
Tartum pavasaris
Skraido vaikeliai,

O jų sparneliai
Ateitį buria –
Nežinią kosmoso
Numanymais duria...


2015.