I. Pavasaris
Saulė žydi,
Debesys verkia –
Krinta pienės
Į svieto kertę –
Pusmergės
Apkvaišusios bėga –
Plonas rūbas
Vos dengia gėdą,
Vėjas plaukus
Palaidus taršo –
Vaisias dulkes
Per žemę barsto.
II. Vasara
Saulė, saulė
Į pasaulį
Sviedė aukso
Smėlio saują;
Leipo žemė,
Sodai gedo –
Tik merginų
Žemės syvais
Geidulingi
Kūnai degė
Ir į meilę
Širdis vedė...
Saulė, saulė
Į pasaulį
Siuntė jausmą –
Didį skausmą
Žemei, žmogui –
Kad kentėtų,
Kad prasmė
Kainą turėtų.
III. Ruduo
Saulė gesta
Lyg rudenio medžiai,
Žemė žliugsi
Permirkus kiaurai –
Sunkios moterys –
Didelės – eina,
Krepšius neša
Pilnus – obuoliais...
Ir nemano
Jos kilti nuo lauko,
Dangų virvinti
Paukščių sparnais;
Neša obuolius –
Brandžiąją rimtį,
Kuri tylą
Užpildys vaikais.
IV. Žiema
Saulė snaudžia
Šilkų buduaruos,
Vėjas vaikosi
Snaigės laukais;
Vyrai, mėnesiui
Žiūrint pro langą,
Lovas brazdina
- - -
Sapnas jų žydi rugiais.
1977.


Liutkus







