Iš neapčiuopiamybių eilėraščių

(14)

Sritys, kurios nuolat arti, (...) palaipsniui nepastebimos.
Kai kurias vietas, kurias – tas pats, jų                                                           
daug, įmanoma atgaivinti. Šukuoti, palikti sklastymus,
parengti keletą palankių situacijų,

plius kvepalai, muzika, fonas, žvilgsniai įdėmūs –
galimybių aibė, pati fantazija atsipalaidavus,
tik svarbu neperlenkti lazdos... ėmus
nebesivaldyti, lietimus grąžint į santūrumo anklavus

ir nusiraminti. Išgryninti atgaivinimo ką. Srities KĄ?
Atgaivinti spindesį ir skambesį.
Ar pasiruošęs būti šveitimo druska?
Skliautu ir apmušalais? Ar viskam esi 

pasirengęs, būdamas nesėkmių katilu?
Kaip sritys aplinkui tapo krateriais?
Ar tas Tylu Kaip vyzdžių plėtimosi ar kai baigias taika Tylu,
ar su nors viena vieta iš tikrųjų tikra tareis?

Atgaivinti skambesį, spindesį atgaivinti. Kad veiktų.
Na ir kas, kad kitokie bus jie.
Truputėlį silpnesni, bet beveik tų
pačių gylių, o ir toj pačioj fronto pusėje.