Akimirka

Gyvenimas, tai tik akimirka trumpa
Atodūsis, švelnus prisilietimas
Ištartas žodis ir malda,
Meilės tylus prisipažinimas

Tai vyturys pavasarį ankstyvą
Pakilęs virš laukų, giesmes supynęs
Gojelis žalias prie namų
Ir beržo šakos, kaip sūpynės
Skaičiuoja laiką praeities dienų

Tai bitės nešančios nektarą,
Sukrypęs avilys pilnas medaus
Ir kelias pro apleistą sodą
Kur obuolių jau niekas neragaus

Tai gandras ant sodybos stogo
Priešaušrio rūkas tolumoj
Ir žiedlapiai, kurie sušalo
Pavasarinėje šalnoj

Sustok akimirka, palauk truputi
Leisk prisiminti laimės kupinas dienas
Pajusti šilumą, švelniai apkabinti
Ir gerą žodį susitikus ar atsisveikinant ištart.