Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tai buvo ne pirmas kartas kai Harieta naktimis sėlino. Todėl žinojo kiekvieną girgždančią lentą. Bet vis tiek krūpčiojo nuo kiekvieno garselio. O senas namas jų leido daugybę. Visas braškėjo nuo kiekvieno vėjo pūstelėjimo. Girdėjosi ir miegančiųjų šnarpštimas. Mergina vos ne šoktelėjo kai kažkas už durų garsiai kostelėjo.

Harieta jau suko link lauko durų tačiau staiga suprato turinti padaryti dar kelis dalykus. Ne, ji nenorėjo rašyti atsisveikinimo raštelio. Čia ji neturėjo draugų. Tik dėl viso pikto nusprendė pasiimti tą paslaptingąjį laišką. Kuris, kaip Harieta ir spėjo liko ant staliuko kambaryje kur ir sukėlė tokią sumaištį.

Na, aišku, reikėjo ir maisto. Jo nebuvo labai sunku gauti, reikėjo tik nuslinkti į virtuvę ir iškraustyti kelias spinteles. Tačiau laukė dar viena užduotis kurios Harieta labiausiai bijojo. Jai reikėjo paimti pinigų. Ir jų turėjo tik motina. Mergina taip pat žinojo, kad moteris savo auksą laiko po pagalve.

Harieta ir imdama laišką ir lauždama ir dėdama į kelionmaišį gabalą kepalo vis galvojo ką daryti. Tačiau nieko nesugalvojo kaip tik tiesiog ištraukti tuos pinigus iš po pagalvės motinai miegant. Bet nuo to nepasidarė ramiau.

Taigi mergina galiausiai pravėrė namų šeimininkės kambario duris ir tyliai prisėlino prie lovos. Moteris garsiai knarkė. Iš baimės merginai net rankos drebėjo kai traukė kapšą auksinių iš po motinos galvos. Tačiau ji tik apsivertė ant kito šono ir toliau užknarkė. Merginai tuo metu sukirbėjo sąžinė, bet ji neturėjo pasirinkimo, jai reikėjo pinigų. Todėl Harieta šiek tiek persipylė į savo maišelį. Viskas būtų buvę gerai jei mergina nebūtų suskubėjusi nerti lauk pro duris. Bet ji suskubo ir užlipo ant senos lentos. Kuri kaip Harietai pasirodė kurtinamai sugirgždėjo. Ir staiga knarkimas nutilo. Praėjo kelios sekundės kol Harieta atsibudo iš stingulio. Ir tuomet jau nesistengdama elgtis tyliai išdūmė pro duris. Kai mergina pagaliau įkvėpė gryno oro name jau girdėjosi išgąstini balsai kur ne kur užsidegė šviesos.

Harieta paskutinisyk nužvelgė namą. Ir daugiau neatsigręždama nuėjo keliuku vingiuojančiu tarp trobų, tačiau greitai namų neliko ir mergina nuskubėjo mišku. Harieta turėjo stiprias užgrūdintas kojas, juk ne pilyje gyveno. Todėl ėjo sparčiu žingsniu. Tik viskas atrodė tarsi sapne, tarsi netikra, o mergina suprato, kad laukia dar daugiau keistenybių.

Ėjo Harieta ik tol kol kojas vos pavilko. Tačiau kraštovaizdis nesikeitė. Nors negali sakyt, kad miškai merginai nepatiko, ji net džiaugėsi dėl to. Ne, ji čia jautėsi puikiai. Nors turbūt dauguma trylikamečių būtų pakraupę nuo miško garsų ir tamsos, bei gūdumos. Tačiau Harietos netgi negąsdino mintis jame miegoti. Todėl nusprendusi, kad jau reikia poilsio patraukė nuo kelio ir paėjėjusi šiek tiek tarp medžių saugodama šilumą susivyniojo į antklodę. Harieta jau nesigailėjo tempusi šį sunkų vilnonį užklotą. Nes buvo tikra, kad be jo ji būtų mirtinai sušalusi. Taigi, mergina užkando duonos ir sūrio ir užsnūdo pirmą kartą kiek tik prisiminė ne vaikų namuose.

============================================


Harieta pabudo pažadinta šiltų saulės spindulių žaidžiančių ant jos nosies. O, ir tas nuostabus pakščių čiulbėjimas merginą labai džiugino. Būtų dar ilgai šitaip gulėjusi, jei nebūtų išgirdusi visai šalia kažką bekvėpuojant. Todėl Harieta staigiai pašoko.

‒Ko čia šokinėji, ‒ merginos galvoje sumurmėjo apsimiegojęs balsas.

Mergina buvo tokia sutrikusi, ir išsigandusi, kad net neišspaudė nei žodžio, o tik išbalo.

‒Ką…Ką? ‒pagaliau šiaip ne taip išspaudė ir susilaikiusi Harieta pasitrynė akis.

‒Jeigu nori, kad atsakyčiau, tai gal pasakyk normalų klausimą ir nerėkauk kaip praeitą kart, ‒vėl sumurmėjo liežuviu puendamas kailį padaras.

Galiausiai šiek tiek sutrikusi Harieta atsakė:

‒Kas tu toks?

‒Mano užduotis tave lydėti, ‒pritariamai linktelėjęs už gerą elgesį paaiškino padaras ir visai bereikalo pridūrė‒‒kad kažkur netyčia neužsimuštum.

Taip taręs gyvūnas visiškai prieštaraudamas savo žodžiams dingo tarp medžių. 

Kas per nesąmonė, šnekantis gyvūnas? Taip nebūna. Pagalvojo Harieta. Ir papurčiusi galvą ėmė krautis daiktus. Pusryčius suvalgė jau eidama, es ji norėjo paskubėti, turi kuo labiau nutolti nuo vaikų namų. Šį kart mergina ilgai nėjo mišku, greitai priėjo žaliuojančias pievas. Netgi praėjo ramiai žolę rupšnojančias karves. Laimei baltojo padaro niekur nesimatė ir Harieta lengviau atsiduso.

Kai mergina pasiekė miestą buvo jau popietė. Ir Harietos džiaugsmui buvo šviesu.

Staiga kaimo žvirkelį pakeitė akmenimis grįstos gatvės, o kvepiančius laukus‒namai. Mergina dar nebuvo mačiusi tokio šurmulio koks vyko tose gatvelėse. Žmonių tiek daug, ir dar karietų dardėjimas ir žirgų kanopų kaukšėjimas per akmenis. O tie namai tokie aukšti ir sugrūsti visai vienas šalia kito.

Kai atrodė, kad iš nuostabos išpūstos akys jau netilps Harietos veide, jos dar padidėjo merginai įžengus į turgaus aikštę. Čia stovėjo begalė prekystalių, prekiautojai garsiai kažką rėkaliojo. Ir prekiavo čia viskuo. Nuo grakščių žirgų iki šviežių morkų ar dar šiltų pyragų. Harieta taip ir ėjo pro prekystalius kol jos dėmesį patraukė prekystalis su batais. Ji pagalvojo, kad patogesni, ne tai spaudžiantys batai bus neprošal. Todėl išsirinko labiausiai patikusius. Ir žengė prie prekystalio.

‒Panele, ar kažką pirksite? ‒paklausė pardavėjas.

Harieta parodė į išsirinktus batus, šiek tiek sutrikusi. Jai nepatiko tas perdėtai saldus vyro žvilgsnis. Bet galiausiai nusipirko tuos batus tik dar pastebėjo vyro žvigsnį į savo beveik pilną pinigų kapšelį.

Taip ji apsipirko dar prie kelių prekystalių kol nusprendė, kad viską ko reikėjo jau turi. Tuomet pasuko iš aikštės į vieną gatvelę vildamasi išeiti iš miesto atgal į miškus. Tačiau greitai suprato klydusi pasirinkdama šitą kelią, nes jis labai vingiavo. O vėliau dar darėsi vis purvinesnis, namai bjauresni. Tačiau mergina nusprendusi, kad vis tiek kažkur galiausiai šita gatvelė turi nuvesti ėjo toliau. Tikėdamasi nieko nesutikti, nes nuojauta kuždėjo, kad čia gyvena ne patys maloniausi žmonės. Tačiau į jos norus nebuvo atsižvelgta, nes iš už posūkio merginai už nugaros išlindo trys vyriškiai. Harieta greitai pažino batų pardavėją. Du jam iš šonų buvo nepažįstami.

‒Ei, mergaite, ko tau čia lūšnynuose prireikė? ‒ beveik išrėkė aiškiai girtas vienas iš nepažįstamųjų ir garsiai nusikvatojo tarsi pasakęs kažką baisiai juokingo, po to pridūrė‒, viskas labai paprasta arba atiduodi pinigus arba patys pasiimsim.

Harieta išbalo, jau norėjo bėgti, tačiau susizgribo  atsidūrusi aklagatvyje. Kelias staiga baigėsi vartais į kažkieno kiemą. Kai jau suprato nieko nepadarysianti staiga iš vieno namo metamo šešėlio iššoko tamsus siluetas. Harietai nei nespėjus aiktelėti nepažįstamasis greitais judesiais užvožė pirmajam vyru, tuomet ir antrajam. Batų pardavėjas supratęs kas jo laukia pasipustė padus. Tuo metu nepažįstamasis nuleido savo kardą ir  nusimetė gobtuvą. Ir Harieta susidūrė su mėlynom kaip dangus akim. Aplink veidą krito balti kaip sniegas plaukai siekiantys žemiau juosmens.

Ir tik tiek Harieta ir spėjo išvysti nes nebepakėlusi siaubo neteko sąmonės.

2021-12-29 14:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-30 18:38
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Gal tsiek tiek atitolta jau nuo to Poterio, o tai pagirtina, taip pat ratsymats gana tsklanduts, taip lyg ratsymats jau peveik įvaldytats, tatciau ratsyti apie ką dar neatratsta, pet utsidegimats ratsyti kaip ir tsveikintinats tsiuo atveju manau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-01 23:59
Aihara
Nesuprantu, kokio amžiaus žmogus rašo šį kūrinį. Jei vaikas, tai galiu tik pagirti už darbą ir gerą žodyną. Jei suaugęs, tai pasigendu atidumo ir kantrumo.

Bet nežiūrint amžiaus, pabaiga dvelkia romantikom ir kitokiom paaugliškom seilėm, o ir veikėja iš drąsios ir tvirtos staiga pasidaro skysta bala. Galėtų pvz susmukti prie sienos, staiga pajutusi nuovargį ir kaip adrenalinas palieka kūną, bet ko čia sąmonę praradinėti? Kad princas kailiamainys galėtų pabučiuoti savo princesę jai miegant?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-12-29 16:26
good bye
2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-12-29 15:32
Alicija_
Pavadinimo nerašome didžiosiomis. Tekste yra klaidų, prieš publikuojant perskaitykite.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą