Pamirštu

Nors tik žmogus –
Aprėpti visą dangų noriu...
Ką lipdė erdvėse dievai? –
Nepamenu,
Kiek jie prilygo – lygsta savo svoriu,
Nes nuo manęs nutolę jau senai...

Ir aš dabar bandau prie jų priaugti
Mase, ar smegenų galia –
Taip noris iš jų puodo košės paragauti...
Bet aš tiktais žmogus –
Ir, rodos, jų valia... –

Ribotą savo galimybę
Tartum palaimą suprantu –
Jie kūrė į save panašų
Ant skriejančių orbitom aukurų...
Ir nuolankumą, baimę ryžtas gožia –
Atrast jų taką tarp žvaigždžių –
Taip noris pasitikrinti –
Ar mes panašūs? –

Aš amžinybės nebesuprantu...