(iš neapčiuopiamybių e. nr. 5)
Nugara už savęs dieną palieka, o tai
turi savo kainą – sūris
nemokamai: triumfuokite, pelėkautai.
Paskutinysis dėsnis. Visur jis.
Naują dieną pasitinka kakta. O ji
primynė iš nuostabos kylantį antakį –
kaina piktoji
iki dangaus kyla, krenta iki
aidas-negrįžo-iš-šulinio pinigo jėgos.
Duokite sūrio to, turiu vieną kitą grašį,
pakaks truputėlio ir tai danguje guos,
kas tokią kainą užrašė.


leo m


