Protas kalbasi pats su savimi,
vartydamas nuojautų iliustracijų žurnalą
pavadinimu lyg Įdomybių Pasaulyje
ar kažkaip į tą pusę, kur antraštė
ir pora sakinių,
antraštė ir keturi sakiniai,
tiesiog antraštė ir tik –
dažniausiai klaustukai pabaigose..,
taigi, protas kalbasi su savimi,
šokinėdamas nuo temos prie temos,
giliai nekapstydamas,
lyg skubėtų, nors tai netiesa,
įsidėmėdamas viską lyg vaikas
paišytų ant sienos kreida,
protas pats su savimi plepa,
tauškia niekus, pliurpia nesąmones,
kalbasi protas keliolika balsų pats su savimi
vienu metu ir girdi visus vienu metu,
jokių trukdžių, nes su savimi pats kalbasi,
su viskuo sutinka, nieko neišsižada,
bet palieka žurnalą lėktuve ant sėdynės.