Rožių puokštė, karaliene E, ٭
kurią atidavėte, ta baltųjų gražuolių puokštė,
už dviejų valandų kelio, bet nakties dugne,
o šis – už aštuonių valandų lyg koks nors ten suvokimas pokšte,
tokia nuostabi, kad miego viduryje
atsikėliau pasigrožėti ja.
Lauke lietus, vėjo gūsių ruja,
nufotografavau ir laikysiu voke planšetėje,
o kol kas jos
vazoje. Baltos tamsoje, stikle su vandeniu, šalia
riešutų kalnelis molio dubenyje, juodraštis publikacijos,
kvapi žvakė kažkodėl žalia,
tokia kompanija paskutiniojo gėlių etapo,
profesionaliai – nė krust – atminčiai pozuoja, o ši aliejumi,
kaip visados netaupydama jo, talentingai nutapo.
Ir štai mes vienas kito įsipylėme. Nepraliejome,
geriame. Vienas į kitą žiūrime. Lapkritis naktį
vis tiek lapkritis ir aš, o niekas kitas. Nutinka
kartais tokie dalykai, ak tie
kiti dalykai, ak jų laisvoji rinka.
-----------------------------------------------------------------------------------
٭Eglės Mikulionytės performansas Angelos Sher fotgrafijų parodoje Eglė Žalčių Karalienė