Laipsniu pakelta

Nerimas ne kvadratu, kubu.
Viskas, kur norėjosi pabūti – niekas jau.
Bet kažkodėl vis dar – lyg į ten – skubu.
Galvoju – o juk niekam duobės nekasiau.

Pasirodo, kad to negana.
Stiklą apsikabinus, su
savimi net nesikalbant, nei dargana
nei sausra. Abi būtų su minusu.

Geri dalykai neįtikina. Nei
tie, kurių galima tikėtis,
nei tie, kurie buvo seniai.
Geri dalykai kartais blogųjų tėtės.

Skaičiuoji kaip iš kelintinės šaknies
išsitraukti pulsą pradinį,
nes paskui, kai namus užrakinės
palydėjusieji, bus jau kita grandinė.