rašytoja

Kas vakarą ji rašo, uždegus žvakę.

O kartą per metus,
Įsitvėrus stalo kampą, užsivertus ilgus sijonus,
Steni.
Dažniausiai iš tos moters išlenda po knygą,
Minkštais viršeliais.

Pavydžiosios ir nerašančios knygų niekaip nesupranta,
Neužuodžia stebuklo tik spaustuvės kvapą nuo puslapių.


Galiausiai sutaria, jog tai dėl josios vyro syvų.