Ciklas laukinei gamtai

I  MEDŽIOKLĖS SEZONAS


Medžioklės ragas ant laukų
Tartum Archangelas balsu
Ramybės baigtį čaižiai skelbia –
Ruduo dirvonus juodus skalbia…

Miškų nuplėšti apdarai,
Kur slėptis gamtai – nežinai:
Beržynai skaidrūs kaip diena
Ir drebulynų nebėra…

Kur eglių būdavo tankmė –
Gali kepurę pasidėt,
Lyg grybą iš toli matysi –
Bet kokį žvėrį suvaikysi…

Šerniokai, stirnos – kur jiems dėtis?
Gal iškeliaut kur dėdė briedis?..
Kemsynai, balos – tos apjuostos…
Visur medžioklių šunys uosto,

Kas kur nuėjo, ar sugrįžo –
Net lapei savo kailio ryžo
Nebėr kur tylomis paslėpti...
O ragas gaudžia – reikia bėgti…

Jeigu nebūtų kibirkštėlės –
Plasnojančios krūtinėj kielės,
Stovėtau, žėtau – tegul šauna,
Tegul šiandien papramogauna…

Manęs nebėr – rytoj ką šaudys …–
Gal juos vaikai jų kilpom gaudys …–
Per amžius prievartos mada
Lyg būtų reikalas – kas ką?..



Bet juk pralaimime - abu... –
Medžioklės ragas ant laukų…
Reik bėgt, kol saugot ką turiu … –
Te šiandien šaus,
                            jei įdomu…