Rašyk
Eilės (76124)
Fantastika (2224)
Esė (1523)
Proza (10697)
Vaikams (2583)
Slam (50)
English (1168)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Daugybę dar neatrasto pasaulio slypi mumyse,
Tai lyg dangus žvaigždėm nuklotas, neturi pabaigos.
Taip ir mūsų sielą, atrodo jau sutrupinti jos kaulai,
Ir išsibarstę po visą žemę, kiekvienam po pūką.

Bet ne, ne pykčio, paniekos ar liūdesio šis pūkas,
Tik mums belieka tiek, kai viską atiduodam.
Mes jaučiames tuomet basi, bejėgiai,
Ir regim tuštumą savy: belieką liūdesys ir skausmas tupintis delne.

Ir niekas nesupranta, kodėl mes liūdesio apsiaustą dėvim,
Bet gal tik jis belieką, kai jaučiames tušti.
2021-11-24 10:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-11-25 21:58
Liutkus
Pasėdėk, pafilosofuok pats su savimi - tada rašyk.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-11-24 21:04
Paulio volga
Prasti popieriai, pasakė katinas apie peles ir tykojo suėst.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą