guli kažkas ant širdies
gal vienas iš tų pusbrangių akmenų
kuriuos nešiodavais maišely
kuriuos rinkdavai
išsijodavai is mūsų barnių
kuriuos galąsdavai
sekančiam kartui
kur pakėlus prieš tamsą
galėjai įžiūrėti tik du vabalus
ir jokios metamarfozes.