Laisvė...

Už vitrinos stiklo vienišas drugys
Blaškosi, plazdena bando vis išskrist
Ieško vieno kelio, vienos išeities
Bet apgauna šviesos ir nebėr vilties...

Durys uždarytos ir langai akli
Gal suras plyšelį rėmo pakrašty...
Laukia, gal dar gūsis jam pravers duris
Ir kartu su vėju laisvę jis išvis.

Laikas visagalis silpnina jėgas
Ir neleidžia stiklas skristi į šviesas
Vis sunkiau drugeliui, nebėra jėgų
Tik viltis neleidžia dar sudėt sparnų

Bet pakyla vėjas, trinkteli šaka
Ir vitrina skila šukėm paversta
Štai ir kelias laisvas, mostelki sparnu
Ir pajusi laisvę pievoj tarp savų

Bet drugys negali, sukasi ratu
Kritus stiklo šukėms, liko be sparnų
Tiek nedaug beliko jau nėra kliūčių
Bet iškrist namolio nebėra vilčių...