grįžau iš užsienio, šveicarijos, pamiršęs, kad didžiosios raidės tai nuosavybė tokios šalies.
matau save drebant, nors žinau, kad savęs ne-esu.
suku pirštą apie klavišus kaip mergina plaukus,
nežinau kur turėčiau nukirsti ir palikti,
ar tai tašką, ar tai klaustuką palikti eilutėms karūnuot.
ieškau ir neieškau skambėsio,
leidžiu jam atrasti,
o jei neatrado - tada neatrado.
šveicarijoj rašiau apie struktūrų išnykimą,
o čia, jau kažkur, kur erdvė išnykus, pamiršta -
aš bijau ir matau savo širdį drebant, savo sesę raudant.