Nieko nėra pastovesnio

Kai kas mano, kad meilės nėra. Jeigu ji yra, tai nieko nėra už ją nepastovesnio. Jeigu ji yra, tai nieko nėra už ją pastovesnio.
Meilė šaudo akimis, koketuoja, kankina, išduoda.
Meilė turi vieną veidą, vieną kūno formą. Praradęs ją, nieko net panašaus daugiau neberasi.
Mokyklinė uniforma – mados viršūnė? Pirmas pavasario lietus su griaustiniu, vėjo nešiojami žiedlapiai. Nedrąsus prisilietimas, šlapios ir šiltos lūpos. Gaivi ir kartu deginanti drėgmė, skausmingas sąnarių traškėjimas, jėgos beprotybė, liekno kūno išsilenkimas, rankos ant kaklo ir žėrintis švelnumo paukštis, glostantis širdį liepsnojančiomis plunksnomis.
Meilė ir pavydas amžinai kartu. Pavydas, lyg pasiutęs aklas šuo kandžioja, kur papuola. Atrodo, jį numalšini, pašeri vilties ir nusiraminimo kaulais, o jis vis tiek urzgia alkanas ir tave puola.
Meilė  - tai kraujas, purvas, alkoholis ir pinigai. Meilė – tai savęs atsisakymas, trapūs krištoliniai švelnumo saitai.
Ji atneša laimę ir kančias, bet net kančia šimteriopai geriau už jos nebuvimą.
Netikėkite tais, kurie sako, jog meilės nėra.
Esą tai malonumas, žaidimas, medžioklė, kolekcija, sportas, pragyvenimo šaltinis.
Kai kam – tai gyvenimo auka, ilgesys, susinaikinimas.