Viena žvaigždė

Viena žvaigždė

Begaliniame danguje švietė tik viena žvaigždė,
Šaltą asfaltą lietė mažos pėdutės.
Mergaitės ašaras vėjas pūtė nuo veido,
Ji tą naktį pamiršo ką reiškia būti vaiku...

Kaštoninei susivėlę garbanoti plaukai,
Suplėšyti rūbai nuo rankų grubių.
Jos drebantis kūnas bando žengti nors žingsnį,
Tačiau ji krinta, sudužusią sielą, ant žemės.

-Mama nieko nematė, kilnojo “stikliuką“,
Neišgirdo manęs, kai šaukiau ją vardu...
Lapai krito ant jos pusiau nuogo kūnelio,
Kuris drebėjo ne dėl lietaus, o dėl skausmo bjauraus.