Vienišas

Kalba apie mane – vargšas.., toks vienišas...
Ir tai tik todėl, kad lėtai vaikščioti mėgstu,
tačiau taip tvarkau savo asmeninėj erdvėj nišas
neapčiuopiamybių patirtims, be to, vengiu miestų,

kur mažai senienų parduotuvėlių ir staliukų kavai lauke
o ypač tų,
kur langai su užuolaidom į niekur plaukią
ryšio neturi su jokiu paštu,

ir pirmyn atgal tarp dviejų miestelių upės pakrante nuo
prieplaukos iki prieplaukos, kol jų žiemai dar neišvilko,
einu ir mintis prie tuštėjimo ir atvėsimo pratinu,
bet ruduo taip pat pasibaigs neužilgo,

ir tuomet šalikas, juodi akiniai, kepurė
neleis atpažinti – ak, čia vienišas tasai,
kuris, panašu, nieko o nieko neturi
ir vaikštinėja kažką galvodamas ištisai.