Į vieną tašką žvelgia du.
Vienam iš jų blogai, tikėtina, kad jis įžiūri
daugiau, kitokį svorį mato, keletu gaidų
kitaip tą tašką girdi, ne tuščiavidurį,
o sunkų, pilną nuotolių rūgšties
toj ypatingoj terpėje atstumų masės,
kuri, jei aptaškytų sprogus, taip ilgai perštės,
jog ankštas bus didysis miegamasis,
ir taškas, protui priešinantis, išsiplės.
Tuo tarpus antras žiūrintysis, bus geriau jam,
Adomo obuoliui lieps nekamuot stemplės
ir pagalvos – gerai kad, keista, nekariaujam,
nustos žiūrėt į niekur, taško paieškų
periodui bus galas. Ak tie bite‘ai.
Žiūrėjimas, prasidedąs didžiąja Q,
išreiškia matymo kokybę. Kaip labai tai
akivaizdu suvokime? Jo Quality,
kokybė, jei norite, dabar populiaru sakyti sorry...,
priklauso nuo to paprastojo kuo lieti.
Nesuvokimas, žinoma, formuoja storį.


leo m


