Jei rytoj

Jei rytoj nieko nenutiktų
dėl to, kas padaryta šiandien,
galima būtų atsipalaiduoti. Dėl viso pikto,
gal ir dėl alibi, pašmėžuoti šen ten,

o tada jau atsipalaiduoti atsakančiai,
gi vis tiek nieko nebus už tai,
tad kodėl nepasijausti pačia tiesa ant šiai
dienai likusių klausimų griuvėsių, pabūti aukštai,

kur vengiama ne tik patirčių dugnų,
bet ir tų, kurie ten mokėsi nepasilikti ir į vidų
neįsileisti minčių drungnų –
kodėl nepabūti vienu iš gidų,

galinčių aprodyti ypatumus
užkulisių, kur vyksta sąskaitų suvedimų šou           
ir kiekvienas vyksmas intymus,
tokie dalykai įdomūs?, užeikit prašau,

nes rytoj nieko už tai nebus,
negalite įsivaizduoti, kad nieko?, na,
gal ir liks jausmas nevisai nuostabus,
bet juk tik liekana...