vis apie orus

prikrito daug čia balto
baltas eiles rašai
nebenešioju palto
pasikeičiau aš, tu, laikai...

nepykstu, neatleidžiu
nepardavinėju, bet esu.
mieste kurį apleido
smėlis, mėlis manų akių

taip vis dar, visdar daug planuoju
vis šiaušiu plaukus prieš naktis,
rukau. naktim šneku, per miegus užkukuoju
gegutės prakeiksmą savoj širdį.

nespėju paskui miesto laiką
vos savo sugraibau eiles.
neatkratau nuo rankų cigarečių tvaiko
prieko čia rankos?  ir prie ko čia aš?