gal tik sraigei per lietų gerai
nuliūdęs žiogelis galvoja
ji guli prie krosnies šiltai
iš namo iškišusi koją
perkūnija griaudžia baisi
smuikelio graudinti neverta
sušlapo žolynai visi
ir nieks neateis į koncertą
štai bitės nelanko gėlių
skruzdėlynai uždarė net langus
aš ant scenos po klevo lapu
kur tie mano klausytojai brangus
išsislapstė visi jau ilgam
ir vorai ir vikšreliai spalvoti
šimtakojai jau miega o man
reikia greitai kažką sugalvoti
nors dangus apsiniaukęs tamsus
smuiku griežti turiu didį norą
paprašysiu kas bus kas nebus
gal varlytės priims nors į chorą