Nebenoriu to jausti

Nebenoriu vėl jausti kaip rožės spygliai lėtai lenda į širdį,
Kaip siela subyra į šukės, o šukės į smėlį.
Nebenoriu vėl jausti kaip viduje šaukia vidinis vaikas,
Kaip kūnas neklauso ir dreba nuo skausmo.


Nebenoriu vėl jausti,
Bet pati savęs girdėt nebegaliu.
Kažkas bando suplėšit mane iš vidaus,
Kažkas silpnai dar šnibžda, kad kovot aš dar galiu.

Bet nebenoriu to jausti,
Kai siela plaukia kraujo klane, o akys to nebemato.
Kartais mąstau jog aš tampu akla...