Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Rytas tą dieną prasidėjo galingu triukšmu kylančiu iš gretimo buto.  Jis netikėtai it cunamis tvojo per veidą ir staigiai pažadino iš gilaus miego. Kaimynų vaikai pakirdo kaip gaidžiai lygiai šeštą valandą ir ėmė žviegti taip,  kaip klykia  išimama širdis per  įmitusio paršelio plaučius. Viešpatie, pagalvojau. Gero nelauk. Pirmieji ryto ženklai nemeluoja.
Dar nuskubėjau atsisveikinti su jūra, pabučiuoti smėlio, apkabinti bangų ir pažadėjau toliams, kad ramybė mano širdyje šįsyk nusės ilgam. Tačiau truko ji  neilgai, vos iki 17: 55.
Keleivis. Jis vyresnio amžiaus vyrūkas, ties 60 metų riba. Iš pirmo žvilgsnio niekada neatkreiptum dėmesio į tokį žmogystą. Tačiau jis įgalino  kūną visiems pasaulio veiksmas savo egzistencijai atkreipti. Matomai, toks svarbus norėjo būti.
Veido bruožai buvo nukopijuoti įvairių plėšrių paukščių linijų, o galvą dengė ir įrėmino sena žvejo kepurė.
Keleivis pats pirmas nuskubėjęs prie traukinio vagono jau kūrė neigiamą atmosferą. Atrodė, kad visi tarsi žengia žingsnį nuo jo atgalios, o jis  vis tiek stengėsi būti pats pirmas.  Nieko neatsiklausęs  atverė traukinio duris ir  ėmė  kopti vidun. Kažkas susižvalgė, kažkas  bejėgiškai skėstelėjo rankomis. O jis rimtai laikęs veide vedlio teisybės jausmą išdidžiai žengė geležiniais laiptukais.
Traukinio palydovas mandagiai perspėjo vyrą.  Šis savo elgėsio nepalaikė pavojingu ir ėmė demonstruoti autoritetą ieškodamas savo vietos.
Tačiau biliete nurodytas vietos  numeriukas ko tais  neįtiko keleiviui ir po kelių sekundžių jis  persėdo, pernešdamas su savimi  jau  toną sveriantį autoritetingą įvaizdį. Pasimuistęs prie  uždaro lango,  vėl sugrįžo į popiergalyje lazeriu  ir pilku it jo gyvenimas rašalu išlietą  numeriuko  keleivio vietą.
Traukiniui pajudėjus jis atplėšė kitą uždarą langą ir liepė paprašyt jaunuolio, kad šis paprašytų už nugaros sėdinčios jaunos  merginos atidaryti jos vidinį langą. Šis  nei kiek neabėjodamas tuoj pat įvykdė užduotį.  Ir atrodo, peržengė neapibrėžtą  asmeninę ribą. 
Keleivio  autoritetas  ir toliau sparčiai  augo. Pastebėjau tai dar  iš to, kad kai pro jį ėjo traukinio palydovas, jo pečiai buvo  jau nuolankiau nuleisti ir nugara susimetus į mažą kuprelę. Pro langus į vidų netyčia įšokęs vėjas blaškė jo uniformos skvernus. Tačiau žemėn nudelbtos akys neleido pamatyti už lango šviečiančios saulės vilties ženklus. Ir sunkiai, kaip darbinis arklys jis brovėsi į priekį siūlydamas įsigyti apgailėtiną plastikinį puodelį. Man nuoširdžiai jo pagailo.
Staiga per visus  atvertus langus ėmė  veržtis  dideliais gūsiais  paklaikęs vėjas,  čia pasėdamas    visuotiną  nerimą visiems  ketvirtojo  vagono keleiviams.
Iš pradžių aš  bandžiau priešintis šiam jausmui. Sukurti “ketvirtąją” sieną. Tačiau iš atminties iškilo ryto garsai ir supratau, kad kažkas su manimi negerai.  Pasijutau kalta. Kad esu, kad sėdžiu traukinyje, kad turėjau puikias atostogas ir tuomet į mano galvą ėmė bruktis įkyrios mintys. Kilo kraujospūdis, tankėjo kvėpavimas. Pamaniau, vanduo turėtų nuraminti, tačiau siekdama buteliuko paliečiau žvilgsniu keleivio akis ir pamačiau jose neapykantą.  Mano nagas užkibo už minkštos rankinės medžiagos ir nulūžo. Žvilgtelėjau darsyk  į jį ir  ūmai ant piršto pagalvėlių pasirodė kraujo lašelis. Nežinau, kodėl bet užplūdo jausmas, savo esme panašus į  gėdą.
Pirmoji gėda, kai susergi mėnesinėmis, kai pamatai bręstančias  savo krūtis ir ten, apačioje besiraizgančius pirmuosius pūkus. Tiesiog kažkokia  nepaaiškinama gėda suvokti, kad tampi moterimi ir atėjo metas tai rodyti tik pagal morales normas.
Norėjau paslėpti tą jausmą, todėl įsikišau pirštą į kišenę ir susirūpinusiu veidu žvilgtelėjau į kaimynes. Man pasirodė, kad ir jas kažin kas slegia. Viena mergina draskė kairėje skruosto pusėje esančius pabėrimus ir jie sparčiai akivaizdžiai  dauginosi  nuklodami sau kelią nuo skruosto link kaklo ir toliau. Kaip neteisinga.
Pažvėlgiau į jos akis ir pamačiau  vaikystėje patirtą skriaudą su kuria ji taip nuožmiai kovojo šią akimirką.
Pagalvojau, kad tikrai keista.  Juk tai buvo taip seniai. Galbūt metas jau viską paleisti?
Pala. Kieno tai mintys?
Sumišau.  Negi mano pačios?
Šiek tiek kilstelėjau įbaugintą  kūną nuo vietos ir  apsimestinai rami apžvelgiau traukinį. Jame sedėjo  vien tik mano amžiaus merginos. Tačiau, kai kurios buvo susiraukšlėjusios ir atrodė, senesnės nei visata. Ir visos  nelaimingos. Mat virš jų galvų kabojo visuotini lūkesčiai ir “moters prievolės”.
Gaila, kad negalėjau įžiūrėti jų veidų,  visos vilkėjo baltas kaukes. Daugiau nieko bendro jos neturėjo. Na, nebent tą augantį nerimą…
Tuomet viena iš jų, kuri  atrodė jauniausia- mano akimis apie 29 ėmė klykti:
-Man reikia jėgų, man reikia energijos.  Šaukė ta pati  mergina, kuriai buvo liepta ativerti savo vidinį langą. Ji iš paskutinių jėgų bandė kabintis į kedės atlošą ir dauguma mūsų jau matėme jos galą.  Be reikalo ji taip anksti atverė savo vidinį langą… Ir čia lyg niekur nieko, iš kažkur tarp keleivių atsiradęs tas pats vaikinas, kuris įsibrovęs į jos vidinę erdvę, pasiūlė “pover banką”. Ji virpančia ranką įgrūdo savo įkroviklio galo laidą ir jos akyse sužibėjo nauja viltis.
Šis vaizdas mane  nuramino. Aš pirmąsyk nuo ryto įkvėpiau oro į savo plaučius,  ir supratau, kad  neramumai  praeis. Pažvėlgiau pro traukinio langus ir tolumoje geltonuojantys rūgiai man pažadėjo rupjūčio ramybę.
Trumpam  šių laukų akivaizdoje  sustojo traukinys ir per garsiakalbį pasigirdo besijuokiantys moters balsas paskelbė:
-Techniniai nesklandumai.
Tuomet traukinys trūktelėjo į priekį ir visi keleiviai atsipalaidavo.
Štai kas čia - techniniai nesklandumai.
Žvilgtelėjau darsyk į keleivį įsitikinti, kad visa tai tik kvaila iliuzija, o  jis šypsodamasis atsakė:
-Turininga tavo vaizduotė vaikeli.
Ir išlipo pro langą į laukus kaip Dievas. Dar už keletos kilometrų išgirdau jo juoką.
Po minutės traukinys  ėmė riedėti  toliau... Taip kaip mano gyvenimas- ramiai ir neramiai ant bėgių, kurie sudėti iš anksčiau.
2021-10-23 13:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-10-25 11:12
moteris_vovere
Bet tikrai turtinga fantazija. Ir labai graži. Bet tik jei paprasčiau, neužsižaidžiant dideliais įvaizdžiais, kurie tiesiog šalti palieka, nejauti jų – ir būtų dar maloniau skaityt. Atsispirti daug vietos turi, sėkmės toliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-10-24 10:44
Damastas
Turtinga tavo fantazija, vaikeli. O rašyti dar reiktų pramokti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą