M E Š K U T Ė
Miškas traška, miškas braška
Ten meška uogeles raško
Daug uogyčių jau praryta
Į pilvelį privaryta
Lepečkoją, kreivakoją
Saldus maistas suviliojo
Nors nuo uogų jau puškuoja
Atsitraukti nevalioja
Mėlynų mėlynių laukas,
Kaip saldus padangės skliautas
Aviečių, žemuogių tiltai,
Kaip rubinų kilimai
Rudaakė -draugų nekviečia
Į save nagučius riečia
Samanų pataluose
Balių ruošia sau viena
Greit ruduo, po to žiema
Ir meška miške viena
Guli irštvoje šiltai
Nuo šalčio saugo kailiniai
Čiulpia leteną per žiemą
Ir sapnuoja medaus fėją
Uogų pilnas pintines
Ir auksinės žuvytes