Baubas

1. Šeimos ilgesys


Iš laukinių pievų
Kas surinks man puokštę?
Į stiklinę virtuvėj pamerks –
Kelinta diena jau tavo juoko
Negirdžiu –
Ir tai sunku pakęst...

Po darbų perkandęs šalto,
Tūnau tamsoje;
Nežinau, ar verta vargint ugnį –
Šaltis viduje;
Vista gėlės tavo skintos –
Žvilgsnis duryse –
Ar pabels kas? Ar pravers kas?
Sveikinčiau ranka...

Bet tik žlibės mūša stiklą
Lyg būgną lemties –
Erdvėje ištirpę kertės
Trinasi prisėst,
Tartum draugą apkabinti
Taikstos per pečius,
O po to vienatvė kalbins –
Eiti į laukus...

2. Baubas


Ratas virpa – siaurėja, siaurėja...
Aplink langus prikimus tamsa,
Jos lazda obelinė tarytum įspėja,
Kad atras tas duris kažkada...

Tirpsta kertės ir nykūs šešėliai,
Vis ratu, stipriau ir glaudžiau... –
Vyturiai laukuose per dieną čiulbėję –
Gūžtą jų širdyje atradau...

Tiek daug saulės, šviesos ir skambėjimo tiro –
Tartum meilės laužai naktyje...
Suvokimas ir norai totemu apglėbę
Man neleidžia užmigti rate...

Nors vienatvė lyg žiedas išblukstančios pienės,
Lyg žvangučio nurimus daina –
Surinkta tavo puokštė raibuliuojančios pievos
Tartum duženos žeidžia mane...

Ilgesys... išsigandęs stebiu į laukujes...
Namo sienos sumuštos lazdos –
Skausmo demonų užmačios tamsios ropoja
Link altoriaus – kur pilna šviesos...

Vysta gėlės ir linijos tirpsta,
Užkalbėjimai bliūkšta minčių...
Ant laukų po beržais silpnumas atėjo...
-  -  -  -
Kad ir kas – aš vis vien neapleisiu
Širdyje surimuotos dėties... vyturių...