rudeni

jau suskilę kaštonai
apkarpytos ir dienos
vėjas trankosi šonais
musės miega ant sienos

irklai saulėj išblukę
jūros krantą sukando
o žuvėdros vis klykia
lyg rudens išsigando

ten palaukėj berželiai
aukso patalą audžia
baltaskruostei mergelei
vis ateiti dar draudžia

raško obuolius varnos
slepia voverės giles
greit bus traškančios šalnos
miško choras bus miręs