Prisiminus

MAMUTEI


Vėjau ištieski debesį lygų
Iki gimtinės manos,
Mintys kad gultų
Tarytum laiškas –
Vakarės žaros – link jos...

Te motinėlė laukan iš ėjus,
Saulės namo palydėt,
Gonkelyj sėdėdama, dangų lytėdama
Ilgesį mano žinos...

Liūdna, oi liūdna – užgula kartais
Širdį lyg varno sparnai - -
Viską pametus, norisi lėkti
Link tėviškėlės brangios –

Sodai balti ten skleidžias gegužyj,
Tartum kamanė lėta –
Tu, sengalvėle, ramstai obelėlę,
Kad vėjas nelaužtų šakos. –

Taip jau nutyko, laikas it žirnius
Barstė vaikus po šalis...
Jūros kam teko; miestai kam statūs, -
O kas paklydo miškuos...
- - -

Lėkit lyg paukščiai,
Mintys nutūpkit mano mamutės pečius. –
Suokit lakštingalom, vienišą guoskit –
Ji te galvelę linguos...

Ne nepamiršom,
Jos nepalikom,
Lai tik širdis įsiūbuos,
Tarytum varpas vėjo subelstas
Žolinės atlaiduos.

Sykiu kaip vienas remsime sienas;
Gerbsim gimtinę daina –
Liesis armonikos melodijos tylios
Kolei sutirps sutema.

                                        1985.