Kai vienoje vietoje, pavyzdžiui popieriaus lape,
daug atskirų istorijų, iš pirmo žvilgsnio visai atskirų,
šioje vietoje apsistokim ir pakedenkim:
antrasis žvilgsnis nervuojasi pastangų bergždumu
kasinėjant aną atskirumą ir ieškant užkastųjų svarbų,
trečias žvilgsnis nušvistų – užuominą teptuku nuvalęs
nuo dulkių, archeologo įgūdžių triumfas,
žvilgsnis ketvirtas beprasmis, į tolį, prasmės neaptiko,
žvilgsnis penktasis po antakiais pakeltais
ir virš infantilaus šypsnio – ką pasakyti norėjo?,
o gal nenorėjo?.., kam tas popieriaus lapas tada?,
žvilgsnis šeštas, septintas, kiti.., kaip kvailys
dairaisi, žinia: jeigu kvaksi kaip antis, plaukia kaip antis,
atrodo kaip antis, vadinasi esu kvailys.