žvelgiu pro langą
lynoja dangūs
neramios ilgesio
gaidos mane aplanko
atrodo eičiau
gėlių aš pieva
nėra žiedų
ir obuoliukas tik vienas
lynoja čia
ne tik už lango
rudenio vėjas
ir lapuose tango
obuoliukas vienas
o mūsų daug
ak obelėle,
pavasario laukiu