Mistiškai? Pompastiškai? Patetiškai?
Gal būt. Bet juk tik su savimi kalba ši.
Tik tete a tete. Iš kai
kurių detalių galima įsivaizduoti ašį
istorijų saturniškųjų būsenų.
Kažkada toks rūškanas, pamenu,
ir nekalbus einu,
mintys lyg dūmai drėgnu kaminu
kyla ir krinta, ir sklinda pažeme,
ir teisingas kiek tik įmanoma
pasirašau sau pažymį,
ir laiko padidinta man nuoma,
ir kreditai sumažinti,
ir tęsiu savo amžinąją su
savimi perkeltiniu pažintį –
barstausi, vadinasi esu.