Grįžulo ratai

Grįžulo ratai byra byra
trupiniais ant tavo stalo nusėda
visa pavirsta niekiu mažam kambary
net šešėliai nubalsta
tarsi bijotų savo kūrėjo
o tu bespalvis paukštis tvirtai
sučiaupęs snapą eglės spyglius laikai
ir švelniai pakvimpa rugsėju
sugniaužtuos delnuos dienos nuosėdomis
tikiu dar liko laiko nesubyrėjusio ertmėj
tarp tavo vardo ir mano vardo