Rūpestis

Ponas Rūpestis valdo gal pusę veido raumenų plotų.
Tad mimika gan rudeniška – peizažas tipiškas,
lėta, ramu, jokioj raukšlėj nė šuo nesulotų,
bastykis lyg kokioj nors paslapty ieškąs

ženklo, bet nuovargis neišsiduos,
jokių lūkesčių, jokios nevilties,
nulis loterijų blizgių skriaudos,
nulis rankų, kurios vėl ties

pagalbai pirštus ir šie beveik tikslą lies,
ponas Rūpestis – tylenis,
nelaidantis veltui gerklės,
geluonis patirties gale, nes

pradžioj patirtis – krešulys,
lašas, gumulas tuštumų gleivių –
ponui Rūpesčiui išlys
bilietų klausimas, kiekis keleivių,

ką veiks veide jie, 
tačiau pabaigų neišvengiama ir atostogų bakardį
Rūpestis kelia kitoje kaktoje, išsivadėję
paliktos raukšlės merdi.